BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Darbuotojo materialinė atsakomybė

DARBUOTOJO MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ
KADA DARBDAVYS GALI REIKALAUTI ŽALOS ATLYGINIMO IŠ DARBUOTOJO

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju kai yra visos šios sąlygos:
1) padaroma žala;
2) žala padaroma neteisėta veika;
3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidėjo kaltė;
5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Pabrėžtina, kad jei nėra bent vienos iš šių sąlygų materialinė atsakomybė negali atsirasti.

Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie darbuotojo materialinę atsakomybę darbdaviui, t.y. kokiomis sąlygomis darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas atlygintų jam padarytą žalą.
DK apibrėžia darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus. Iš darbuotojo gali būti reikalaujama atlyginti materialinę žalą dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Priklausomai nuo žalos atsiradimo aplinkybių ir kitų konkrečių sąlygų, darbuotojui darbdavys gali taikyti ribotą arba visišką materialinę atsakomybę. Jei konkrečios žalos atveju teisės aktai nenumato darbuotojui pareigos atsakyti prieš darbdavį pilna žalos apimtimi, tokiu atveju, remiantis DK 254 str., žalą padaręs darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, žalą.

Visa žala, neribojant jos dydžio, darbuotojo turi būti atlyginama, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Pabrėžtina, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis negali būti sudaroma su darbuotojais iki 18 metų.
Be to, faktas, kad pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotoju, nereiškia, kad tik darbuotojui tenka pareiga užtikrinti jam patikėto turto saugumą. Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje darbdavys turi nurodyti ir savo įsipareigojimus, kuriais bus užtikrinamos sąlygos, kad žala neatsirastų.
(Daugiau apie visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kitame straipsnyje).

DK nenumato draudimo darbdaviui ir darbuotojui gera valia susitarti dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, ją atlyginant tiek pinigais, tiek natūra, tačiau darbuotojui gera valia nesutinkant atlyginti žalos, darbdavys turi teisę šią žalą (neviršijant darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio) savo rašytiniu nurodymu išskaityti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio. Tokį nurodymą darbdavys privalo priimti ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išieškant žalą šiuo būdu, darbdaviui nėra reikšmės ar darbuotojas su šiuo sprendimu sutinka ar ne. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks nurodymas gali būti priimamas tik darbuotojui dirbant darbdavio įmonėje.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Toks darbuotojo veiksmas sustabdo išieškojimą. Pabrėžtina, kad darbuotojas į darbo ginčus nagrinėjančius organus (darbo ginčų komisiją) privalo kreiptis ne vėliau nei per DK nustatytą terminą, t.y. per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

DK 225 straipsnyje nurodyta, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis kiekvieną mėnesį negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaičiuojant iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Išskaitų neleidžiama daryti iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma (DK 226 str.).

Darbuotojo atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad
a) jei išskaitomos žalos suma viršija darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį;
b) jei buvo praleistas nurodymo priėmimui nustatytas vieno mėnesio terminas;
c) arba jei darbuotojas nebedirba pas darbdavį,
darbdavys neturi teisės žalos išskaityti vienašališku darbdavio nurodymu.
Tokiu atveju, darbuotojui nesutinkant geranoriškai atlyginti žalos, darbdavys turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą per DK 27 straipsnyje numatytą 3 metų terminą.

Teismo priteisti nuostoliai įpareigoja darbuotoją atlyginti teismo priteistą sumą darbdaviui. Darbuotojui geranoriškai neatlyginant priteistos sumos, ji išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Credibell - sąžiningo verslo partneris.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.